Tyrimas Rinka 1 šaltinių
Vartojimo paskolų palūkanos gegužę pirmą kartą krito žemiau 8%, o atotrūkis nuo euro zonos per dvejus metus susitraukė daugiau nei dvigubai
Vartojimo paskolų norma LT nuo 10,02% (2024-07) iki 8,33% (2026-06); gegužę pirmą kartą žemiau 8%. Atotrūkis nuo ES susitraukė nuo 1,93 iki 0,88 p.p.
Vartojimo paskolos – automobiliui, remontui ar kitoms didesnėms išlaidoms – Lietuvoje visada kainavo daugiau nei euro zonos vidurkis. Šie investuotojui.lt skaičiavimai pagal ECB pinigų statistiką rodo, kad atotrūkis pastaruosius dvejus metus nuosekliai traukiasi: nuo beveik 2 procentinių punktų 2024 m. iki mažiau nei vieno punkto 2026 m. Pati norma taip pat krito – nuo 10,02 proc. 2024 m. liepą iki 8,33 proc. 2026 m. birželį, o gegužę trumpam buvo nukritusi žemiau 8 proc. pirmą kartą per visą stebimą laikotarpį.
Norma nuo piko krito, bet netolygiai
2024 m. sausį naujų vartojimo paskolų vidutinė metinė norma Lietuvoje buvo 9,77 proc., liepą pasiekė šio laikotarpio piką – 10,02 proc. Nuo tada bendra kryptis žemyn: 2025 m. sausį – 8,85 proc., 2026 m. sausį – 8,54 proc. 2026 m. gegužę norma nukrito iki 7,99 proc. – pirmą kartą per visus 30 stebimų mėnesių žemiau 8 proc. riba buvo peržengta. Tačiau jau birželį norma šoktelėjo atgal iki 8,33 proc., tad apie tvarų proveržį žemiau 8 proc. kalbėti dar anksti.
| Laikotarpis | Lietuva | Euro zona | Atotrūkis |
|---|---|---|---|
| 2024 m. sausis | 9,77 % | 8,01 % | 1,76 p.p. |
| 2024 m. liepa (pikas) | 10,02 % | 7,77 % | 2,25 p.p. |
| 2025 m. sausis | 8,85 % | 7,65 % | 1,20 p.p. |
| 2026 m. sausis | 8,54 % | 7,57 % | 0,97 p.p. |
| 2026 m. gegužė (žemuma) | 7,99 % | 7,62 % | 0,37 p.p. |
| 2026 m. birželis | 8,33 % | 7,50 % | 0,83 p.p. |
Lentelėje – vidutinės metinės naujų sutarčių normos pagal ECB pinigų statistiką; pilna 30 mėnesių serija pateikta CSV faile prie šio tyrimo. Euro zonos norma per tą patį laiką krito kur kas mažiau – nuo 8,01 proc. (2024 m. sausis, serijos aukščiausias taškas) iki 7,16 proc. (2025 m. gruodis, žemiausias taškas), po to vėl šiek tiek atsigavo – tad Lietuvos ir euro zonos suartėjimą lėmė beveik vien Lietuvos normos kritimas.
Atotrūkis nuo euro zonos susitraukė daugiau nei dvigubai
Palyginus metinius vidurkius, tendencija nedviprasmiška: 2024 m. Lietuvos vartojimo paskolų norma vidutiniškai viršijo euro zonos vidurkį 1,93 procentinio punkto, 2025 m. – 1,07 punkto, o 2026 m. per pirmus du ketvirčius – 0,88 punkto. Tai daugiau nei dvigubas susitraukimas per dvejus metus. Svarbi išlyga: mėnesio lygmeniu kritimas nėra tiesus – patikrinus kiekvieną iš 29 mėnesio-į-mėnesį pokyčių, atotrūkis iš tikrųjų padidėjo 14 kartų, ne tik sumažėjo. Kryptis matoma tik žiūrint į platesnį, metinį vaizdą, ne kas mėnesį.
Ką tai reiškia eurais
Skaičiuojant standartinį anuitetą, 10 000 eurų paskolos 5 metų (60 mėn.) terminui mėnesio įmoka pagal 2024 m. liepos vidutinę normą (10,02 proc.) būtų apie 213 eurų, pagal 2026 m. birželio (8,33 proc.) – apie 204 eurus. Skirtumas – apie 8 eurus per mėnesį, arba apie 493 eurus per visą paskolos terminą. Tai nėra dramatiškas pokytis – vartojimo paskolų palūkanos, skirtingai nei būsto paskolų, visada buvo ir liks gerokai aukštesnės, tad procentinio punkto svyravimai konkrečiam skolininkui reiškia kuklesnę sumą nei, tarkim, dešimčių tūkstančių eurų būsto paskolai.
Ką tai reiškia gyventojui
Šie skaičiai – vidutinės naujų sutarčių normos, ne konkretaus banko ar konkretaus kliento pasiūlymas: individuali norma priklauso nuo kredito istorijos, pajamų ir konkretaus banko. Bendra kryptis vis dėlto naudinga žinoti planuojantiems skolintis: Lietuvos vartojimo paskolų kaina artėja prie euro zonos vidurkio, bet netolygiai, tad konkretaus mėnesio pasiūlymas gali būti ir geresnis, ir blogesnis už bendrą tendenciją. Tai nėra finansinė rekomendacija.
„Vartojimo paskolų palūkanos niekada nebus tokios žemos kaip būsto paskolų – rizika bankui didesnė, terminas trumpesnis, užstato dažniausiai nėra. Bet atotrūkis nuo euro zonos, kuris dar 2024 m. siekė beveik du procentinius punktus, dabar sumažėjęs iki mažiau nei vieno, rodo, kad Lietuvos bankų konkurencija šioje srityje realiai stiprėja. Gegužės žemuma žemiau 8 procentų buvo simbolinė riba, o birželio šuolis primena, kad kelias žemyn nebus tiesus”, – sako investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.
Metodika
Duomenys – ECB pinigų finansinių institucijų palūkanų normų statistika (MIR), balanso straipsnis A2B („Loans for consumption excluding revolving loans and overdrafts, convenience and extended credit card debt”), naujos sutartys, visos sumos kategorijos, namų ūkių sektorius, mėnesiniai duomenys nuo 2024 m. sausio iki 2026 m. birželio (naujausi paskelbti duomenys tyrimo rengimo metu). Euro zona – ECB skelbiamas euro zonos agreguotas rodiklis. Metiniai vidurkiai skaičiuojami kaip paprastas atitinkamų metų mėnesinių normų vidurkis (2026 m. – sausio-birželio vidurkis, nes tai vieninteliai paskelbti mėnesiai). Mėnesio įmoka skaičiuota standartinio anuiteto formule, neįskaitant papildomų mokesčių ar draudimo. Visi skaičiavimų duomenys pateikti CSV faile prie šio tyrimo (skiltis „Susiję ištekliai”); žiniasklaida diagramas ir duomenis gali naudoti nemokamai, nurodžiusi šaltinį (investuotojui.lt).