Pereiti prie turinio

Tyrimas Rinka 3 šaltinių

Nuomotis ar pirkti? Būsto kainos nuo 2015 m. augo dvigubai sparčiau nei nuoma, bet 2025-aisiais nuoma ėmė vytis – pabrango 12 proc. per metus

Būsto kainos nuo 2015 m. +168 proc., nuoma +88 proc. – pirkimas prieš nuomą pabrango 43 proc. Bet 2025 m. nuoma brango sparčiau už būstą: +12 proc. per metus.

„Nuomotis ar pirkti?” – dažniausias būsto klausimas, į kurį paprastai atsakoma nuomonėmis. Šie investuotojui.lt skaičiavimai pagal Eurostat duomenis atsako skaičiais: nuo 2015 m. būsto kainos Lietuvoje išaugo 168 proc., o faktinė nuoma – 88 proc., tad pirkimas, palyginti su nuoma, per dešimtmetį pabrango apie 43 proc. Tačiau 2025-ieji atnešė lūžį: nuoma, 2024-aisiais net truputį pigusi, šoktelėjo 12 proc. per metus ir brango sparčiau už patį būstą – pirmą kartą nuo 2022-ųjų, beveik 4 kartus sparčiau nei bendra infliacija.

Būsto kainų ir faktinės nuomos indeksai Lietuvoje 2015–2025 m. (2015 m. = 100): būsto kainos pakilo iki 268 (+168 proc.), nuoma – iki 188 (+88 proc.).
Iki 2021 m. kreivės ėjo beveik kartu – atotrūkis atsirado per 2021–2022 m. kainų šuolį. Šaltinis: Eurostat (prc_hpi_q, HICP CP041), investuotojui.lt skaičiavimai.

Kainos nuo nuomos atitrūko dvigubai

Eurostat skaičiuoja abu rodiklius vienodu pagrindu (2015 m. = 100): būsto kainų indeksas apima visus būsto sandorius, o faktinės nuomos indeksas – realiai mokamą nuomą (HICP komponentas). Iki 2021 m. abi kreivės ėjo beveik kartu: 2020 m. pradžioje kainos buvo paaugusios 37 proc., nuoma – 28 proc. Atotrūkis atsirado per 2021–2022 m. kainų šuolį, kai būstas per dvejus metus pabrango beveik 40 proc., ir nuo tada nebeužsidarė.

LaikotarpisBūsto kainos (2015 = 100)Faktinė nuoma (2015 = 100)
2015 m.100100
2018 m. I ketv.120114
2020 m. I ketv.137128
2022 m. I ketv.183142
2024 m. IV ketv.242172
2025 m. IV ketv.268188

Pirkti, palyginti su nuoma, pabrango 43 proc.

Būsto kainų ir nuomos santykis (price-to-rent) Lietuvoje ir ES 2015–2025 m. (2015 m. = 100): Lietuvos rodiklis pakilo iki 142,6, ES vidurkis – iki 135,2.
Kainų ir nuomos santykis rodo, kaip keitėsi pirkimo kaina nuomos atžvilgiu. Šaltinis: Eurostat, investuotojui.lt skaičiavimai.

Padalijus kainų indeksą iš nuomos indekso gaunamas kainų ir nuomos santykis (price-to-rent) – standartinis rodiklis, rodantis, kuria kryptimi krypsta svarstyklės tarp pirkimo ir nuomos. Lietuvoje jis 2025 m. IV ketvirtį siekė 142,6 (2015 m. = 100): už tą patį „nuomos krepšelį” būsto įsigijimas kainuoja 43 proc. daugiau nei prieš dešimtmetį. ES vidurkis – 135,2, tad tendencija europinė, bet Lietuvoje ryškesnė. Įdomu, kad 2015–2016 m. santykis Lietuvoje buvo nukritęs žemiau 100 – tuo laikotarpiu nuoma brango sparčiau nei būstas, ir svarstyklės buvo pakrypusios pirkimo naudai.

2025-ieji: nuoma pradėjo vytis

Metinis pokytis 2025 m. Lietuvoje: būsto kainos +10,8 proc., nuoma +12,0 proc., bendra infliacija +3,2 proc.
Nuomos metinis augimas 2025 m. aplenkė būsto kainų augimą. Šaltinis: Eurostat, investuotojui.lt skaičiavimai.

Naujausi duomenys rodo posūkį: 2025 m. gruodį nuoma buvo 12,0 proc. brangesnė nei prieš metus – daugiau nei būsto kainos (+10,8 proc.) ir beveik 4 kartus daugiau nei bendra infliacija (+3,2 proc.). Kontrastas su ankstesniais metais ryškus: 2023 m. nuoma paaugo 3,4 proc., o 2024 m. net truputį atpigo (-0,4 proc.). Sparčiau už būsto kainas nuoma paskutinį kartą augo 2022 m., infliacijos piko metais, kai buvo šoktelėjusi 18,8 proc. Kitaip tariant, atsilikusi nuoma vėl pradėjo vytis. Nuomininkams tai tiesioginis kaštų augimas be jokio turto kaupimo; perkantiems – signalas, kad „palauksiu, kol atpigs” strategija turi savo kainą, nes laukimo metu auga ir nuoma, ir, kaip skaičiavome įperkamumo tyrime, pats būstas.

Ką tai reiškia gyventojui

Šie skaičiai lygina tempus, ne absoliučius kaštus, todėl jie neatsako, kas konkrečiam žmogui pigiau šiandien – atsakymas priklauso nuo palūkanų (kurios pavasarį vėl ėmė kilti), pradinio įnašo, būsto vietos ir, svarbiausia, laikotarpio: trumpam gyvenimo etapui nuoma dažnai racionalesnė net ir brangdama, o ilgam – pirkimo svarstyklės sunkėja kasmet. Tyrimo tikslas – parodyti kryptis: per dešimtmetį svarstyklės smarkiai pakrypo nuomos naudai, bet 2025 m. nuomos šuolis rodo, kad ir ši „pigioji” pusė nebėra pigi. Tai nėra rekomendacija pirkti ar nuomotis.

„Dešimtmetį galiojo paprasta taisyklė: nuoma atsilieka, pirkti darosi santykinai vis brangiau. 2025-ieji ją sulaužė – nuoma pabrango labiau nei pats būstas, ko nebuvo nuo 2022-ųjų infliacijos piko, ir tai įvyko iškart po metų, kai nuoma apskritai nebrango. Kai brangsta abi pasirinkimo pusės, klausimas nebėra „nuomotis ar pirkti”, o „kaip apskritai suvaldyti būsto kaštus” – ir čia skaičiai svarbesni už nuomones”, – sako investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas.

Metodika

Būsto kainos – Eurostat būsto kainų indeksas (rinkinys prc_hpi_q, visi būsto pirkimai, 2015 m. = 100), ketvirtiniai duomenys iki 2025 m. IV ketvirčio (palyginamumui su nuomos serija; naujesnis 2026 m. I ketvirčio taškas naudotas ankstesniame įperkamumo tyrime). Nuoma – suderinto vartotojų kainų indekso (HICP) faktinės būsto nuomos komponentas (CP041, 2015 m. = 100), mėnesiniai duomenys iki 2025 m. gruodžio, ketvirčiams skaičiuotas mėnesių vidurkis. Kainų ir nuomos santykis – kainų indekso ir nuomos indekso dalmuo, išreikštas indeksu (2015 m. = 100); tai santykinis rodiklis, rodantis pokytį nuo bazinių metų, ne absoliutų pirkimo ir nuomos kaštų palyginimą. Metiniai 2025 m. pokyčiai: nuomos ir bendros infliacijos (HICP CP00) – gruodis prieš gruodį, būsto kainų – IV ketvirtis prieš IV ketvirtį. ES – ES-27 vidurkis. Visi skaičiavimų duomenys pateikti CSV faile prie šio tyrimo (skiltis „Susiję ištekliai”); žiniasklaida diagramas ir duomenis gali naudoti nemokamai, nurodžiusi šaltinį (investuotojui.lt).

Šaltiniai